Besilaikantiems keto dietos ir atkakliai besistengiantiems nuolat būti ketozėje, neretai pastebimas per mažas baltymų kiekis mityboje. Baltymuose gausu amino rūgščių, kurios atsakingos ne tik už raumenų masę, bet ir už kitus organizme vykstančius procesus. Pasiskaičiuokite ir įvertinkite ar jūsų mityboje netrūksta produktų, kuriuose gausu baltymų.

​

Baltymų galia

​

Jūsų organizme – kauluose, raumenyse, žarnyne, kraujo kūneliuose, plaukų, nagų ir odos ląstelėse – yra daugiau nei 10 000 skirtingų baltymų. Organizmas skaido baltymus į amino rūgštis. Kadangi organizmas pats nesugeba pasigaminti tam tikrų amino rūgščių, tokios amino rūgštys dar yra vadinamos būtinosiomis. Įvairios amino rūgštys būtinos mūsų organizmo veiklai, kaulams, raumenims, deguonies transportavimui į plaučius ir ląsteles.

​

Baltymų vaidmuo

​

Baltymuose esančios amino rūgštys yra būtinos organizmo kaulinei struktūrai bei ląstelėms – nuo ląstelinių membranų iki plaukų bei nagų. Svarbu paminėti, kad baltymų rūgštys atlieka „statybinio bloko“ vaidmenį neurotransmiteriams*, tokiems kaip dopaminas ir serotoninas. Tad dietoje trūkstant baltymų truks ir neurotransmiterių, kurie galėtų sumažinti į nutukimą, nuotaikų kaitą, nerimą ir miego problemas skatinančio alkio jausmo. Amino rūgštys taip pat yra pagrindinis antikūnių, būtinų imuninei sistemai palaikyti, komponentas.

​

Baltymai ir kūno sudėjimas

​

Kūnas turi galimybę kaupti ir saugoti riebalus bei cukrų, tačiau negeba saugoti baltymų. Raumenų masė – tai vienintelė vieta, kur organizmas gali kaupti ar saugoti iš baltymų gautas amino rūgštis. Negavus pakankamo baltymų kiekio, pvz.: badaujant ar vartojant nedaug kalorijų, organizmas yra priverstas skaidyti jūsų raumenų ląsteles, kad užtikrintų pakankamą amino rūgščių kiekį kitiems svarbesniems organizme vykstantiems procesams. Netenkant raumenų sulėtėja ir medžiagų apykaita, tad reikėtų mažiau valgyti ar daugiau sportuoti, kad turimas svoris išliktų ar kristų.

​

Palyginus su organizme sukauptais riebalais, kurie neturi jokios įtakos jūsų medžiagų apykaitai, baltymai yra itin metaboliškai aktyvūs. Pavyzdžiui, 1 kg raumenų reikalauja apie 100 papildomų kalorijų per dieną. Tai reiškia, kad papildomi 5 kg raumenų leistų jums suvartoti papildomus 500 kcal per dieną ir 3500 kcal per savaitę. Kodėl taip yra? Tam, kad organizmas suskaidytų baltymus į individualias amino rūgštis, o po to jas „suklijuotų“ atgal į raumenims reikalingas specifines amino rūgščių grandines, yra reikalinga energija. Kūnas iš 100 kcal baltymų pasisavina tik 80 kcal.

​

Kodėl besilaikantiems Keto dietos rekomenduoju valgyti daugiau baltymų

​

Įvairiuose šaltiniuose pabrėžiama, kad per didelis baltymų kiekis neleis jums būti ketozėje ir pasiekti norimų rezultatų. Nors tame yra nemažai tiesos (didelis baltymų kiekis sukelia gliukogenezės procesą), bet dažnai keto rekomendacijose siūlomas baltymų kiekis yra per mažas. Taip, gliukogenezė yra metabolinis procesas, kurio metu kepenys ir inkstai gamina gliukozę iš kitų šaltinių nei angliavandeniai, pavyzdžiui, baltymų, bet jūs neturėtumėte per daug rūpintis dėl baltymų ir ketozės.

​

Nesvarbu, ar esate ketozėje, ar ne, jūsų organizmas daro viską, kad išlaikytų tam tikrą cukraus lygį kraujyje. Tačiau jam nereikia 3 sausainių, kad sugebėtų tai atlikti. Gliukogenezė yra lėtas ir stabilus procesas. Cukraus pakilimas kraujyje po daug baltymų turėjusio maisto dar nereiškia, jog bus paskatintas gliukogenezės procesas – dažniausiai tai trunka kur kas ilgiau.

​

Svarbiausia atsiminti, kad gliukogenezė nevyksta vos atsiradus jai palankioms sąlygoms. Šis procesas prasideda tik tuomet, kai organizmui to reikia. Todėl, jei jūsų organizmas gavo per daug amino rūgščių, dar nereiškia, kad jos bus paverstos į gliukozę. Jei gliukozė jūsų organizmui šiuo metu nėra reikalinga, jis nepradės ieškoti kitų šaltinių, iš ko jos pagaminti. Cukraus pakilimas dažniausiai susijęs su jūsų kepenų išskiriamais hormonais, kurie atsakingi už baltymų virškinimo procesą.

​

Gliukogenezės procesas paprastai gali būti pastebimas keto dietos pradžioje, o ilgiau laikantis keto dietos galima pastebėti, kad šis procesas tampa vis retesnis. Pradžioje organizmas yra labiau linkęs versti amino rūgštis į gliukozę, nes organizmui vis dar yra įprasta energijai naudoti gliukozę, o ne ketonus. Dėl šios priežasties tikimybė, kad organizmas naudos baltymų perteklių gliukozės gamybai prisitaikant prie naujos dietos yra kur kas didesnė nei vėliau, kai organizmas pilnai adaptuosis prie keto.

Pirmąsias tris savaites jūsų organizmas yra itin jautrus gliukogenezės procesui. Galiausiai jūsų kūnas supras, kad ketonai yra kur kas efektyvesnis energijos šaltinis nei baltymuose esančios amino rūgštys.

​